Gediminas Jakavonis apie Sąjūdžio judėjimą

Sąjūdžio judėjimas – tai Lietuvos kelio į Nepriklausomybę pradžia. Buvo toks didelis laisvės troškimas, kad įvyko du labai svarbūs istoriniai įvykiai – suorganizuotas Baltijos kelias ir 1990-aisiais pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktas. Aš pats patyriau didžiulę emocinę euforiją, kai sudalyvavau viename pirmųjų Sąjūdžio mitingų Vilniuje. Valstybėje buvo suvokimas, kad šis judėjimas turi plėstis ir kurtis visuose miestuose. Grįžę į Varėną su kolegomis kelių dienų bėgyje pradėjome burti Sąjūdžio grupę mūsų mieste – žmonės buvo labai aktyvūs ir palaikė šią idėją. Manau, kad Baltijos kelias suvienijo visus lietuvius – buvo nesvarbu, kas kokių politinių pažiūrų, kur dirba. Mes visi siekėme bendro tikslo ir manau, kad tai buvo aukščiausias Sąjūdžio judėjimo pakilimo taškas.
Kai Lietuva atstatė nepriklausomybę, mūsų šalyje pradėjo vystytis laukinis kapitalizmas, žmonės norėjo idealios Lietuvos ir tikėjosi tai greitai išvysti, tačiau realybė skyrėsi nuo daugelio lūkesčių. Manau, kad per eilę metų buvo priimta ir gerų, ir blogų sprendimų. Puiku, kad įstojome į Europos Sąjungą, tapome NATO dalimi, tačiau taip pat netekome „Mažeikių naftos“, atominės elektrinės, daugybės stambių pramonės įmonių. Lietuva stiprokai suvakarietiškėjo – vieni dėl to džiaugiasi, kiti – kritikuoja. Tačiau manau, kad pirmiausia mes turėtume suvokti, jog esame lietuviai – tai puikiai primena ir Sąjūdžio judėjimo keltos lietuvybės idėjos.
Visuomeninio politinio judėjimo „Pirmyn, Lietuva“ narys Gediminas Jakavonis